Kam Lietuvos jaunuoliai išleistų atliekamas lėšas?

0
100

Vienos Lietuvoje veikiančios skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės iniciatyva vykdytos gyventojų apklausos duomenimis, 28 proc. Lietuvos jaunuolių mano, kad jų finansinė padėtis per dvylikos mėnesių laikotarpį pagerėjo, 32 proc. sako, kad finansinė padėtis nepasikeitė, o 34 proc. – pablogėjo.

Taip pat, 68 proc. Lietuvos jaunuolių nuo 18 iki 25 metų tikisi, kad ateityje jų finansinė situacija pagerės, 19 proc. mano, kad išliks tokia pati, o 6 proc. laukia pablogėjimo.

Pagrindinių didmiesčių, Vilniaus ir Kauno, gyventojų nuomonė apie pastarųjų metų finansinę padėtį šiek tiek išsiskiria. Net 34 proc. vilniečių mano, kad jų finansinė padėtis pablogėjo, nors 75 proc. tikisi, kad per ateinančius metus padėtis pasikeis į gerąją pusę. Tuo tarpu, 33 proc. kauniečių savo finansinę padėtį vertina kaip pablogėjusią. Tačiau mažiau (66 proc.) Kauno regione gyvenančių jaunuolių tikisi pagerėjimo per ateinančius 12 mėnesių.

„Bendrai žvelgiant į statistiką, matome, kad dauguma jaunuolių linkę manyti, jog jų finansinė padėtis pagerėjo arba išliko tokia pati ir didžioji dauguma po metų vis tik tikisi finansinės padėties pagerėjimo. Žinoma, reikėtų ne tik tikėtis, bet daugiau imtis konkrečių veiksmų – tai kvalifikacijos kėlimas, mokymai, naujų galimybių ir darbų paieška”, – sako įmonės klientų aptarnavimo vadovė Donata Stoškuvienė.

Jaunuoliai mano, kad gyvena geriau nei tėvai

Skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės atliktame tyrime, pusė apklaustųjų (49 proc.) mano, kad jų finansinė padėtis yra geresnė nei jų tėvų, kai jie buvo tokio paties amžiaus. Tačiau išlieka reikšmingas ketvirtadalis (24 proc.) manančių, kad visgi jų finansinė situacija yra blogesnė nei tėvų.

„Jaunuolių akimis, finansinės situacijos pagerėjimą, lyginant su jų tėvais, galėjo lemti ir bendras pragyvenimo lygio Lietuvoje augimas, laisvė užsiimti įvairiomis darbo formomis, finansinis išprusimas. Situacijos suprastėjimą galėjo lemti augančios kainos, gaunamos mažesnės pajamos ar sunkumai besitvarkant su asmeniniais finansais”, – sako D. Stoškuvienė.

Šiai dienai net du iš trijų (67 proc.) jaunuolių jaučiasi užtikrinti savo sugebėjimais tvarkyti asmeninius finansus, tačiau iš apklausoje dalyvavusių žmonių net 42 proc. niekada nėra turėję oficialių finansinių mokymų.

„Gyvenime dažnai neišeina paskirstyti savo finansų taip, kaip norėtume. Kartais nemalonias situacijas iššaukia ir finansinio išprusimo trūkumas ar neapgalvotų troškimų įgyvendinimas. Pirmiausia, kiekvieną mėnesį reikėtų atsidėti pinigus svarbiausioms ir neišvengiamoms išlaidoms – tai mokesčiai už būstą, maistas, transporto išlaidos. Atsidėkite ir galimoms nenumatytoms situacijoms, jei užkluptų ligos ar remontai. Likusius pinigus taupykite didesniems pirkiniams“, – pataria klientų aptarnavimo vadovė.

Už atliekamas lėšas pirktų nekilnojamąjį turtą

Skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės tyrimas parodė, kad jaunuoliai, jeigu turėtų atliekamų lėšų, susimokėję visus mokesčius, dažniausiai jas atsidėtų nuosavo būsto depozito kaupimui (50 proc.), naujam automobiliui ar kitai transporto priemonei (49 proc.), kelionėms (47 proc.), paskirtų investiciniams fondams ar kitoms investavimo formoms (41 proc.). Moterys (53 proc.) dažniau nei vyrai (41 proc.) papildomas lėšas išleistų kelionėms. Mažiausiai (33 proc.) jaunuolių savo atliekamų lėšų dalį paaukotų labdarai.

„Džiugu matyti, kad daugelis norėtų taupyti savo atliekamas lėšas. Galimybė atidėti atliekamus pinigus žengia kartu su gerėjančia finansine situacija bei finansiniu išprusimu. Tačiau kartais realybėje turimos lėšos pasiskirsto visai ne taip, kaip norėtųsi. Todėl norime paskatinti mokytis asmeninių finansų valdymo ir išlaidų planavimo. Nes, netikėtais atvejais žmonės kreipiasi vartojimo paskolos, tai nėra vienintelė išeitis tvarkytis su išlaidomis”, – perspėja klientų aptarnavimo vadovė.

Reprezentatyvų visuomenės nuomonės tyrimą skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės užsakymu atliko tarptautinė rinkos tyrimų kompanija „GfK“. Tyrimas atliktas šių metų pavasarį, jo metu buvo apklausti 500 18–25 metų amžiaus respondentų iš Lietuvos.