Ką daryti, kad namuose nesivaidentų

0
110

Grožis virsta siaubu

Helovinas Lietuvoje švenčiamas kukliau nei daugelyje kitų Europos kaimynių, tačiau ši šiurpoka šventė kasmet vis labiau populiarėja. Kaip ir visas kitas masines šventes, Heloviną galima pavadinti maisto švaistymo ritualu.

Lietuvoje daugėja viešų renginių, kurių rengėjai vilioja lankytojus „tūkstančiais moliūgų žibintų“, taip pat rengia kūrybines dirbtuves, kuriose moliūgai skobiami, o jų minkštimas – itin vertingas maistas – neretai iškeliauja į šiukšlių konteinerį.

Pasaulinė statistika šiurpina: antai Britanijoje daugiau nei 8 mln. moliūgų – 18 000 tonų valgyti tinkamo moliūgų minkštimo ­– po šventės atsiduria sąvartynuose.

Išmesti moliūgai vaidenasi! Norėdami to išvengti, išskobtų ir namų bei kiemo dekoravimui panaudotų moliūgų minkštimą panaudokite fantastiškiems patiekalams. Aišku, pirmiausia reikia išvengti perteklingo dekoravimo – Šiurpnakčio atmosferai sukurti pakaks ir vieno kito moliūgo.

Vienas moliūgas – šimtai galimybių

Jau dabar laižykite pirštus įsivaizduodami puikius valgius, kuriems galima panaudoti moliūgus. Klasikų klasika – moliūgų sriuba (kuri, beje, gerai laikosi šaldymo kameroje). Tikrai nenuvils įvairūs kepsneliai su moliūgais. Moliūgų troškinys su pupelėmis – tikra atgaiva. Ir, aišku, salotos. Ar girdėjote apie moliūgų lazaniją arba plovą?

Varškės virtinukai su moliūgais pradžiugins akis ir gomurį. Visada galima išsikepti blynų ar sklindžių. Kokia šventė be moliūgų pyrago arba biskvito, bandelių, kekso ar vaflių? O kur dar moliūgų saldainiai (be cukraus)… Ar bandėte pasigaminti moliūgų tyrės ar išsivirti džemo?

Beje, moliūgus taip pat galima rauginti ir marinuoti. Padažai ir pagardai su moliūgais – taip pat puikūs.

Namų ūkiuose nesuvartotas ir išmestas maistas sudaro didžiąją dalį maisto atliekų Europos Sąjungoje – net 53 proc. O Lietuvoje vienas gyventojas per metus išmeta daugiau nei 56 kg maisto. Taigi gausesni namų ūkiai išmeta šimtus kilogramų maisto. Išmestas maistas – tai ne tik išmesti pinigai, bet ir gausybė iššvaistytų išteklių, kurie būtini maistui auginti ir gaminti.

Kad nesivaidentų

Kad nepersekiotų nuostolių šmėkla ir negraužtų liūdesiukas, prieš šventę apsipirkime su saiku (tiksliau – su apgalvotu pirkinių sąrašu), o maisto likučius kūrybiškai ir nenuobodžiai panaudokime naujiems valgiams.

Maisto auginimas, gamyba, perdirbimas ir transportavimas smarkiai veikia aplinką – tai vienas iš pagrindinių klimato kaitos (šilimo) veiksnių. Maisto produktas nukeliauja ilgą kelią, kol atsiduria mūsų namuose – jeigu jo nesuvartojame ir išmetame, vėjais paleidžiame jam sunaudotus išteklius, be to, atliekos sąvartyne savo ruožtu daro didžiulį neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui.

Pasaulyje pagaminamo maisto užtektų visiems – tačiau net 1/3 žmonėms vartoti pagaminto maisto prarandama ir iššvaistoma. Kas devintam Žemės gyventojui maisto trūksta.

Karolis Klimka
komunikacijos specialistas
Lietuvos vartotojų institutas