Per 15 metų „mažeikių šilumos tinklai“ tapo viena moderniausių šilumą tiekiančių įmonių Lietuvoje

Rugpjūčio 24 d. UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ vyks šventinis renginys – ekologiškiausios,  vienos iš moderniausių Lietuvoje šilumą tiekiančios įmonės kolektyvas minės savarankiškos veiklos 15 metų sukaktį.

Per gana trumpą – 15 metų – laikotarpį bendrovėje įvyko milžiniški pokyčiai. Dabar tarp šalies šilumos tiekėjų mažeikiškių įmonė, kurios 99,9 proc. akcijų priklauso Mažeikių rajono savivaldybei, yra vertinama kaip viena pažangiausių, daugiausiai biokuro naudojančių įmonių, gebanti išlaikyti vieną iš žemiausių šilumos kainų šalyje.

UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ generalinio direktoriaus Jono Jurkaus teigimu, didžiausias įmonės turtas yra bendrovėje dirbantys žmonės: visi pasiekimai – jų nuopelnas. Tuo tarpu „Mažeikių šilumos tinklų“ komanda šypsosi: su tokiu vadovu, kaip J. Jurkus, nepasnausi.

Perimtas visiškai nugyventas ūkis

Prieš penkiolika metų tuometinis Mažeikių rajono savivaldybės meras Jonas Mažeikis pateikė prašymą leisti AB „Lietuvos energija“ „Mažeikių elektrinė“ šilumos ūkį perimti Mažeikių rajono savivaldybei, įsteigiant specialiosios paskirties akcinę bendrovę. Sutikimas gautas, ir 1997 metų liepos 1 d. įsteigta SP AB „Mažeikių šilumos tinklai“.

Pirmasis savarankiškos įmonės direktorius Justinas Reika pasakoja, kad perimtas visiškai nugyventas ūkis.

„Niekam nerūpėjo periferija. Kaip gyvena, taip ir gerai. Trasose buvo didžiuliai nuostoliai, šilumos punktai atviri, jokios priežiūros. Tad pirmasis mūsų uždavinys buvo visa tai sutvarkyti. Kitas uždavinys – panaikinti keturvamzdę sistemą, dėl kurios taip pat turėdavome didžiulių nuostolių. Reikėjo įvesti apskaitą, nes namuose nebuvo nė vieno šilumos skaitiklio. Katilinei buvo būtinas kapitalinis remontas“, – prisimena J. Reika, dabar dirbantis Gamybinės-techninės tarnybos vadovo pavaduotoju.

Dar vienas „akmuo po kaklu“ – bendrovei primesta 5 mln. japoniškų jenų skola bei už ją bankų skaičiuojamos milžiniškos palūkanos. Paskolą teko mokėti iki 2009 metų.

Intensyvaus bendrovės modernizavimo laikotarpis

Kadangi tuo metu pagrindinis kuras buvo sieringas mazutas, „Mažeikių šilumos tinklai“ labai teršė orą. Savaime suprantama, mokesčiai už gamtos taršą taip pat buvo dideli.

Pasak generalinio direktoriaus J. Jurkaus, 2000 m., atsižvelgiant į vis didėjančius mokesčius, apsispręsta Reivyčių katilinėje statyti biokuro katilą. Reivyčiai pasirinkti todėl, kad čia kasmet buvo patiriama daugiau nei 600 tūkst. litų nuostolių.

Mažeikių šilumininkai dalyvavo Lietuvos aplinkos apsaugos investicinio fondo (LAAIF) skelbtame konkurse ir už laimėtą paramą 2001 m. Reivyčių katilinėje sumontuoti du biokuru kūrenami vandens šildymo katilai.

„Pirmaisiais metais pajutome, kad nuostoliai labai sumažėjo, o kitais metais pradėjome dirbti rentabiliai“, – pasakoja J. Jurkus.

2002 m. modernizuota Mažeikių katilinė, sumontuotas 10 MW biokuro katilas su kuro sandėliais bei kitais pagalbiniais įrenginiais. 2003 m. demontuotas senas garo katilas ir jo vietoje sumontuotas dar vienas 12 MW galios biokuru kūrenamas katilas.

„Kaip dažnai būna, daugelis darbuotojų buvo nusiteikę priešiškai naujovių atžvilgiu. Juk kiekviena naujovė atneša papildomų rūpesčių. Be to, ir iš išorės sulaukėme milžiniško spaudimo. Išties kilo didžiulis triukšmas. Vis dėlto darbai buvo padaryti. Ir tai  didelis tuometinio įmonės vadovo Jono Jurkonio nuopelnas.  Mūsų skaičiavimais, biokuro panaudojimas gyventojams davė patį didžiausią efektą – sutaupyta apie 50 milijonų litų vartotojų pinigų. Dabar ir kiti šalies šilumininkai suskubo įrenginėti biokuro katilus, o tada iš mūsų daug kas šaipėsi, sakė, kad mes grįžtame šimtmečiu atgal“, – biokuru kūrenamų katilų statymo peripetijas prisimena įmonės generalinis direktorius.

Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo Europos Sąjungos draudimas naudoti didesnio nei 1 proc. sieringumo mazutą. Demontavus susidėvėjusius mazutu kūrenamus katilus, buvo pastatyti dujomis kūrenami angliški COCHRAN firmos gamybos katilai THERMAX, kurių vieno galia – 33 MW, kito – 16 MW. Projektas „Mažeikių katilinės modernizavimas, ją pritaikant deginti gamtinėmis dujomis“ įgyvendintas ES struktūrinių fondų ir bendrovės lėšomis. Projekto sąmatinė vertė siekė 6,3 mln. Lt (be PVM).

„Mažeikių šilumos tinklų“ vadovą J. Jurkų bei visą kolektyvą džiugina ir kiti du įgyvendinti projektai – Centrinėje katilinėje pastatytas kondensacinis šilumokaitis ir dūmtakis, leidžiantis mažinti gamtinių dujų panaudojimą ir utilizuoti išmetamus dūmus. Šie įrenginiai vien praėjusias metais leido sutaupyti 1,8 mln. litų. Būtent už tokią sumą nebuvo pirkta kuro.

„Matydami nuolatinį gamtinių dujų kainos augimą, priėmėme sprendimą ir 2010 metais pastatėme naują šiuolaikišką 8 megavatų biokuro katilą, kuris per praėjusius metus pagamino daugiau nei 39 tūkstančius megavatvalandžių šilumos. Tokiu būdu dar labiau sumažinome gamtinių dujų panaudojimą“, – sakė J. Jurkus.

Šiuo metu bendrovė ruošiasi įgyvendinti dar vieną laimėtą 4,8 mln. litų vertės projektą – pastatyti du po 5 MW biokuru kūrenamus katilus su visais jiems reikalingais įrenginiais: ekonomaizeriu, generatoriumi ir kt.

„Bijau kalbėti apie kainų mažinimą, bet ką gali žinoti… Dabar mes esame modernizavę įmonę taip, kad mazutas jau visai nenaudojamas. „Mažeikių šilumos tinklai“ šiuo metu yra šiuolaikiška, modernizuota, daugiausia biokurą naudojanti bendrovė. Kaina už šilumą yra viena mažiausių Lietuvoje. Ji būtų kur kas mažesnė, jeigu gamtinių dujų perdavimo mokestis būtų toks pat, kaip ir kitose įstaigose“, – kalbėjo J. Jurkus.

Kolektyvo variklis – generalinis direktorius

Beje, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ pripažino kaip ekologiškiausią įmonę. Per 15 savarankiškos veiklos metų vien SO2 junginių išmetimas į orą sumažintas kelis šimtus kartų. Apskritai bet kokia tarša buvo sumažinta iki minimumo.

Bendrovės technikos direktoriaus Arūno Čekanausko teigimu, pažanga, judėjimas į priekį, nuolatinis atsinaujinimas yra „Mažeikių šilumos tinklų“ pagrindinis siekis.

„Nuolat vykdome projektus, ruošiamės kitiems, svarstome, kokias dar naujoves reikėtų įdiegti. Apsnūdimo pas mus nėra. Be to, su tokiu vadovu, kaip Jonas Jurkus, nepasnausi – jis nuolat kupinas idėjų, pats labai daug dirba, ir kolektyvas su juo žengia ta pačia kryptimi“, – teigia A. Čekanauskas.

Technikos direktoriui pritaria ir kiti įmonės padalinių vadovai. Anot jų, generalinis direktorius yra pagrindinis idėjų generatorius.

Beje, neseniai Mažeikiuose lankęsis parlamentaras Julius Sabatauskas sakė, kad „Mažeikių šilumos tinklų“ generalinis direktorius J. Jurkus seniai suprato, kokiu keliu turi vystytis šilumos ūkis, todėl dabar Mažeikiuose didžioji dalis šilumos gaunama biokuro pagalba. Tai iš tikrųjų esąs sektinas pavyzdys.

„Mažeikiškis Jonas Jurkus tikrai kur kas toliaregiškiau mąsto, geriau prognozuoja situaciją negu energetikos ministras. Mažeikių šilumos tinklų generalinis direktorius – ūkiškas vadovas, seniai padaręs tai, ką turėjo padaryti Vyriausybė – skatinti savivaldybes pereiti prie biokuro, skirti tam tikslui investicijas. Deja, to ji nedaro. Kovoja su vėjo malūnais negalvodama, kad mūsų žmonės didžiąją dalį savo pinigų išleidžia namų ūkiui“, – kalbėjo J. Sabatauskas.

Pats J. Jurkus nenori prisiimti visų nuopelnų. Anot jo, įmonės pasiekimai – viso kolektyvo sutelkto darbo rezultatas. Ypač daug gerų žodžių generalinis direktorius skiria generalinio direktoriaus pavaduotojui (komercijos direktoriui) Jonui Jurkoniui.

„Jonas Jurkonis – bendrovės veteranas, visų projektų pagrindinis kuratorius. Tų projektų paruošimas, pristatymas konkursams – be galo sunkus, titaniškas darbas. O kiek jį „tarkavo“ už biokurą…“ – pavaldinį giria J. Jurkus.

Pakeisti vamzdynai, sumažėjo kolektyvas

Dar vienas didelis mažeikiškių šilumininkų laimėjimas – pakeista 42 proc. trasų vamzdynų. Kadangi Mažeikiai neturi trasų sužiedinimo, vamzdynų atnaujinimas ypač svarbus siekiant užtikrinti jų patikimumą.

1999-2003 m. pakeista 5364 m senų vamzdžių į bekanalius, iš anksto pramoniniu būdu izoliuotus vamzdžius, kurių tarnavimo laikas 30 metų. 2004 m. pakeista 350 metrų, 2005 m. – 1674 m. 2010 m., gavus 50 proc. vertės ES fondų paramą, pakeista 1,2 km 630 mm skersmens pagrindinės šiluminės trasos atkarpą. Ruošiantis 2010-2011 m. šildymo sezonui, dar pakeista daugiau kaip 3 km trasų.

Tai kur kas palengvino bendrovės darbą, nes per skylėtus vamzdynus buvo nemažai prarandama chemiškai apdoroto vandens, kurio 1 m3  paruošimo savikaina – apie 15 Lt.

Generalinio direktoriaus pavaduotojas J. Jurkonis primena gana įdomų projektą – vamzdynų atnaujinimą nuo Žemaitijos g. iki „Durbės“ kino teatro. Pasak jo, buvusio technikos direktoriaus Alfonso Lomsargio dėka priimtas labai originalus sprendimas – tiesti trasą po geležinkeliu.

„Vienas iš blogesnių praėjusių 15 metų laikotarpio dalykų – labai sumažėjęs mūsų kolektyvas. Per ketverius metus teko atleisti apie 50 žmonių – kolektyvas „sutrumpėjo“ nuo 140 iki mažiau nei 90 darbuotojų. Tai labai nemaloni procedūra. Sutvarkius katilinę, tinklus, nebereikia tiek daug aptarnaujančio personalo“, – sakė J. Jurkonis.

Pripažinta moderniausia įmone Telšių apskrityje

Vienas pagrindinių įmonės prioritetų – patikimumas. J. Jurkaus teigimu, patikimumas priklauso nuo personalo kvalifikacijos ir savalaikių investicijų.

„Nugyventi ūkį galima greitai, bet paskui gali laukti labai skaudžios pasekmės. Todėl mes sudarome priemonių planus trejiems metams į priekį, dalyvaujame įvairiuose konkursuose, mūsų darbuotojai nuolat kelia kvalifikaciją įvairiuose mokymuose, specialistams sumokame mokestį už studijas aukštosiose mokyklose“, – vardijo bendrovės vadovas.

Įmonė laimėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo SODRA skelbtą konkursą ir 100 tūkst. litų finansavimą Mažeikių katilinės darbuotojų naujoms ir šiuolaikiškoms buitinėms patalpoms įrengti. Neatsitiktinai UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ pripažinta moderniausia įmone Telšių apskrityje.

Iš esmės pasikeitė situacija ir Viekšnių miestelio katilinėje, kuri gana neseniai buvo prijungta prie UAB „Mažeikių šilumos tinklai“. Viekšnių ir Reivyčių katilinių viršininkas Antanas Šliauderis nurodo, kad iki perdavimo Mažeikiams Viekšnių katilinė buvo labai apleista. Dabar aptverta ir sutvarkyta teritorija, atliktas katilo kapitalinis remontas, įrengtos jaukios buitinės patalpos, pakeistos pagrindinės trasos.

„Dabartinė Viekšnių katilinė nuo buvusiosios skiriasi kaip diena ir naktis. Ten, kur anksčiau braidėme po purvą, dabar galime vaikščioti basi“, – džiaugiasi A. Šliauderis.

Apdovanojimai

Už aktyvią veiklą, vystant centralizuotą šilumos tiekimą šalyje, Lietuvos energetikų garbės ženklais yra apdovanoti: UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ generalinis direktorius Jonas Jurkus, generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Jurkonis, vyriausiasis energetikas Romusis Strigūnas. Šiemet Lietuvos energetikų garbės ženklas bus įteiktas ilgamečiam Mažeikių katilinės viršininkui Liudvikui Švarcui.

Mažeikių rajono savivaldybės mero Antano Tenio padėkos raštai už ilgametį darbą ir didelį indėlį, plėtojant energetikos ūkį bus įteikti Justinui Reikai, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ gamybinės-techninės tarnybos vadovo pavaduotojui, Algirdui Baliui, šilumos tinklų ir katilinės įrengimų remonto tarnybos suvirintojui, Romusiui Strigūnui, įmonės vyriausiajam energetikui.