fbpx
Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė
Home » Gyvenimas » Oro užterštumas – ligų priežastis

Oro užterštumas – ligų priežastis

Įgyvendinant Europos Sąjungos programą „Aplinka ir sveikata“, oro taršos kontrolei ir oro teršalų sukeliamiems sveikatos sutrikimams skiriamas prioritetinis dėmesys. Apie oro užterštumą kietosiomis dalelėmis Lietuvoje kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto daktaru Audriumi Dėdele.

Mažesnės dalelės – didesnė žala

„Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai – rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai, dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai ir kt.,“ – sako A. Dėdelė. 

Pasak specialisto, Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktai reglamentuoja dviejų šio teršalo frakcijų – KD10 (iki 10 mikronų aerodinaminio skersmens dalelės) ir KD2,5 (iki 2,5 mikronų, t.y., apie 30 kartų mažesnio už žmogaus plauką skersmens dalelių) vertinimą. Kietosios dalelės patenka į žmogaus organizmą per kvėpavimo sistemą. Kuo dalelės smulkesnės, tuo giliau jos gali prasiskverbti į žmogaus organizmą ir tuo didesnį neigiamą poveikį turėti sveikatai. Pačios smulkiausios dalelės gali kauptis plaučių audiniuose ir sukelti rimtus ne tik kvėpavimo organų, bet ir širdies bei kraujagyslių funkcijų sutrikimus.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis daro įtaką sergamumo kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligomis didėjimui. A. Dėdelės teigimu, smarkiai padidėjus kietųjų dalelių koncentracijai, gali kilti ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, apsunksta kvėpavimas. Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų, širdies ar kraujagyslių ligomis pablogėja sveikata. Bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai – visa tai gali būti ir oro užterštumo sukeltos problemos.

 Dažniausiai kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimą lemia transporto sukelta tarša, statybų, gatvių tiesimo, remonto darbai, energijos gamyba, kūrenimas kietuoju kuru, pramoniniai procesai, teršalų išsisklaidymui nepalankios meteorologinės sąlygos (rūkas, dulksna, silpnas vėjas).

 „Kaune, kaip ir kituose Lietuvos didžiuosiuose miestuose, didžiausią įtaką oro užterštumo padidėjimui kietosiomis dalelėmis turi individualių namų kūrenimas kietuoju kuru (šaltuoju metų laiku) bei pavasarį transporto keliama tarša.

 Matavimo duomenimis, didžiausias oro užterštumas kietosiomis dalelėmis būna tose vietose, kuriose yra tankus gatvių tinklas ir dideli transporto srautai, t.y., arti pagrindinių Kauno miesto gatvių. Tačiau žiemos metu, esant nepalankioms teršalų sklaidai meteorologinėms sąlygoms, ypatingai aukšta kietųjų dalelių koncentracija susidaro individualių namų kvartaluose, ypač jei gyventojai šildymui naudoja kietąjį kurą“, – aiškina VDU mokslininkas. 

Pasak jo, oro kokybė individualių namų kvartaluose didele dalimi priklauso ir nuo žmonių veiklos. Pavasarį ir rudenį kiemuose neretai deginama žolė ir kitos atliekos. 

Žiemą gatvės barstomos smėlio ir druskos mišiniu, po šaltojo metų sezono nutirpus sniegui būtina surinkti smėlį ir purvą, susikaupusį gatvėse, nes motorinis transportas, kuris tiesiogiai į aplinką išmeta kietąsias daleles, kartu jas pakelia nuo kelio dangos – tai yra vadinama „pakeltąja tarša“. Pavasarį kietųjų dalelių koncentracija padidėja, kai būna ilgesnis saulėtų ir sausų dienų periodas, ypač padidėjimas stebimas, kol dar nėra sužaliavusi augmenija.

„Eko redakcija


Mazeikiu.info

(Visited 13 times, 1 visits today)
123456