fbpx
Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė
Home » + Naujienos » Lietuvoje – mažiausia metinė infliacija Baltijos šalyse

Lietuvoje – mažiausia metinė infliacija Baltijos šalyse

Šių dienų infliacija mūsų šalyje yra penkis šimtus kartų mažesnė negu lygiai prieš dvidešimt šešerius metus, kuomet fiksuota rekordinė vartotojų kainų indekso reikšmė, lygi 1236,2 proc.

KTU Ekonomikos ir verslo fakultete įsikūrusios Bloomberg finansų rinkų laboratorijos spalio 8 d. duomenimis, Lietuva trečiąjį metų ketvirtį užbaigė pasiekusi 2,4 proc. infliacijos lygį (12 mėnesių duomenų statistika), kuris buvo mažesnis nei Latvijoje ir Estijoje. „Tokia statistika, jeigu ja tikėsime, rodo tikėtiną ir taip laukiamą vartotojų kainų augimo stabilizavimąsi Lietuvoje. Kaip tendenciją reikėtų vertinti pozityviai, tačiau tai gali reikšti ir šiek tiek didėjantį atsargumą bei lėtėjantį vidaus vartojimo augimą“, – teigė KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas.

Lyginant duomenis su praėjusių metų tuo pačiu ketvirčiu, šio rodiklio reikšmė Lietuvoje sumažėjo lygiai du kartus. „Tai rodo, kad ketvirtais euro įvedimo metais kainos Lietuvoje nustojo augti. Neadekvatų jų didėjimą galėjo sukelti ir ekonomine logika ne visada pagrįstas atlyginimų augimas. Gyventojai, ko gero, ima suprasti, kad beatodairiškai ir ilgai tai nesitęs, ir šiek tiek pradeda riboti vartojimą. Ne maisto prekių kainos nustoja augti“, – komentuoja Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Benjaminas Žemaitis. Jo nuomone, viešbučiuose, restoranuose kainos tebėra kelis kartus mažesnės nei Europoje, todėl dar kyla, kartu didėja ir šio sektoriaus darbuotojų atlyginimai.

2018 m. rugsėjį didžiausias infliacijos lygis tarp Baltijos šalių fiksuotas Estijoje, kur vartotojų kainų indeksas pasiekė 3,7 proc., prieš metus buvo lygiai toks pats. Tuo tarpu Latvijoje vartotojų kainų indeksas prieš metus fiksavęs gan aukštą 5,3 proc. lygį, šių metų rugsėjį siekė 3,2 proc. Visos trys Baltijos valstybės dar viršija Europos centrinio banko rekomenduojamą infliacijos ribą (2 proc.).

Išskaidant vartotojų kainų indeksą į dedamąsias, didžiausias kainų padidėjimas Lietuvoje fiksuotas transporto (+7,5 proc.) bei viešbučių, kavinių ir restoranų (+6,1 proc.) srityse. Indekso struktūroje Lietuvoje mažėjo rūbų, avalynės (-0,5 proc.), baldų, buitinės technikos (-0.4 proc.) ir telekomunikacijų (-1 proc.) sektoriuose. Tuo tarpu Estijoje labiausiai kainos didėjo būsto (+6,8 proc.), alkoholinių gėrimų (+5,5 proc.) ir sveikatos (5,3 proc.) sektoriuose. Kainų mažėjimas Estijoje fiksuotas telekomunikacijų (-4 proc.) ir švietimo (-3,8 proc.) srityse. Latvijoje, priešingai negu Lietuvoje ir Estijoje, kainų mažėjimo nebuvo nė vienoje srityje. Didžiausias kainų padidėjimas Latvijoje buvo transporto srityje (+6,4 proc.).

Įdomu tai, jog kaimyninė šalis Lenkija trečiąjį 2018 m. ketvirtį užbaigė pasiekusi 1,8 proc. infliacijos lygį ir jis, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu ketvirčiu sumažėjo (-0,4 proc.) punktu. Lenkijoje didžiausias kainų padidėjimas buvo transporto srityje (+8,5 proc). Kainų mažėjimas Lenkijoje fiksuotas rūbų ir avalynės (-3,4 proc.) bei telekomunikacijų (-0,9 proc.) srityse.

Viena didžiausių infliacijų Europos Sąjungoje fiksuota Rumunijoje, kur šis rodiklis pasiekė 5,06 proc. ir daugiau negu du kartus viršijo ECB rekomenduojamą normą. Rumunijoje maisto ir paslaugų srityse fiksuotas kainų padidėjimas. Viena mažiausių infliacijų pastebima Airijoje, kur šis rodiklis siekia 0,7 proc. Airijoje labiausiai mažėjo kainos telekomunikacijų srityje (-13,7 proc.).

„Įdomumo dėlei, būtų galima atsigręžti ir į istorinius duomenis, pagal kuriuos šios dienos infliacija yra penkis šimtus kartų mažesnė negu lygiai prieš dvidešimt šešerius metus, kuomet fiksuota rekordinė vartotojų kainų indekso reikšmė, kuri buvo lygi 1236,2 proc. Nepaisant rekordinių infliacijos reikšmių, per Lietuvos istoriją du periodus iš eilės fiksuotas ir bendrojo kainų lygio mažėjimas, vadinamas defliacija. Tai buvo nuo 2002 birželio iki 2004 kovo bei nuo 2014 rugsėjo iki 2015 m. gruodžio,“ – teigė KTU doktorantė Raminta Benetytė.

Infliacija yra vienas pagrindinių ekonomikos rodiklių, kuris parodo, kokiu procentiniu dydžiu padidėja prekių bei paslaugų kainos. Šis rodiklis matuojamas vartotojų kainų indeksu (angl. ConsumerPricesIndex), kuris atspindi vidutinio namų ūkio išlaidų struktūros pasikeitimą procentine išraiška. Apskaičiuojant infliaciją, atsižvelgiama į visas namų ūkių vartojamas prekes ir paslaugas – maisto produktai, drabužiai, buitinė technika, benzinas, būsto nuoma, draudimas, mokėjimai už ryšių paslaugas. Kita vertus, infliacija reiškia kainų augimą ir tuo pačiu pinigų nuvertėjimą, tačiau kol kainų augimas yra normaliose ribose, jos įtaka nėra pernelyg reikšmingai jaučiama. Pagal Europos centrinio banko (ECB) siekius infliacija šalyje turėtų būti apie 2 proc.

Audronė Jankuvienė
Viešųjų ryšių vadovė
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai

(Visited 1 times, 1 visits today)
123456