Vyriausybės posėdyje pritarta Vidaus reikalų ministerijos parengtam projektui Lietuvoje sudaryti du planavimo regionus – Sostinės regioną iš Vilniaus apskrities ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regioną iš likusių 9 apskričių.
„Siūlymas Lietuvoje sudaryti du skirtingo ekonominio išsivystymo lygio regionus yra vienas iš parengiamųjų darbų ruošiantis kitam Europos Sąjungos finansiniam laikotarpiui. Nepriėmus sprendimo dabar, galimybė gauti didesnę ES finansinę paramą ir po 2021 metų būtų prarasta,“ – pažymi vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.
ES finansinė parama skirtingo ekonominio išsivystymo lygio regionams – mažiau išvystytiems, pereinamiesiems ir labiau išvystytiems – nėra vienoda. Planuojant paramos dydį, naudojami pagal dabar galiojantį ES teritorinių statistinių vienetų klasifikatorių (NUTS) suskirstytų regionų statistiniai duomenys. Pagal šį klasifikatorių Lietuva laikoma vienu regionu.
Vilniaus regionas, kuriame koncentruojasi pagrindinių įmonių buveinės, užsienio investicijos, valdžios sektoriaus įstaigos, pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklius viršija ES vidurkį ir Lietuvą smarkiai kelia į viršų. Vienam gyventojui tenkanti BVP dalis Vilniaus regione šiuo metu gali siekti iki 110 proc. ES vidurkio. Likusioje Lietuvos dalyje vienam gyventojui tenkanti BVP dalis nesiekia 75 proc. ES vidurkio ir artimiausiais metais nesieks.
„Tikėtina, kad Lietuva, kuri laikoma vienu regionu, viršys 75 proc. Europos Sąjungos BVP vidurkį, o tai yra riba, skirianti mažiau išvystytų ir pereinamųjų regionų kategorijas. Tai reiškia, kad neatlikus jokių veiksmų Lietuva bus priskirta pereinamųjų regionų kategorijai ir ES skiriama parama gali sumažėti iki 60 proc. buvusios apimties – nuo 6,8 iki 4,1 mlrd. eurų“, – pažymi ministras S. Skvernelis.
Vienas iš tokios situacijos sprendimo būdų – Lietuvoje sudaryti atskirus regionus, kurių statistiniai duomenys naudojami planuojant ES finansinę paramą.
„Tam, kad ateityje Lietuva neprarastų beveik 2,7 mlrd. eurų Europos Sąjungos paramos, šalį siūloma suskirstyti į du regionus – turtingesnį Vilniaus ir mažiau išvystytą Vidurio ir vakarų Lietuvos,“ – sako S. Skvernelis. Šiems regionams skiriamos ES sanglaudos politikos priemonės, nacionalinės regioninės politikos priemonės ir atitinkamai ES finansinė parama būtų planuojama atskirai – atsižvelgiant į skirtingą jų išsivystymo lygį.
Panaši praktika – turėti atskirą sostinės regioną – yra daugelyje ES valstybių (nuo Slovakijos iki Vokietijos).
Vidaus reikalų ministras pabrėžia, kad sudaromi ne administraciniai, o statistiniai regionai, todėl kasdieniniame gyvenime ir veikloje pokyčių nepajus nei gyventojai, nei įmonės, nei institucijos.
„Pagrindinė nauda bus ta, kad didesnė dalis Lietuvos teritorijos galės gauti papildomą ES paramą savo vystymui, nes tokių regionų sudarymas suteiks galimybę Vyriausybei derėtis dėl atskiro paramos paketo mažiau išvystytai Lietuvos teritorijos daliai,“ – pažymi S. Skvernelis.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacija
