9.7 C
Neringa
2024 / 03 / 28

Kodėl jauni žmonės studijoms renkasi užsienio universitetus

Ar jau skaitėte?

Studentė. Nuotrauka Анастасия Гепп iš Pixabay

Nors Lietuvos vyriausybės strateginės analizės centro (Strata) atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad 2028 m. sveikatos specialistų poreikis Lietuvoje bus 3,4 tūkst. specialistų didesnis nei 2018 m. dirbusių sveikatos specialistų skaičius, gydytojų rezidentų finansavimas valstybės lėšomis – mažinamas. Taigi, nors į medicinos studijas Lietuvoje patekti gali tik geriausiais balais mokyklas baigę jaunuoliai, tai negarantuoja valstybės finansinio palaikymo būsimiems paklausiems specialistams, todėl dalis jų renkasi studijas kitose šalyse, kuriose mokesčiai už mokslą yra analogiški, tačiau perspektyvos – geresnės. Ir tokių šalių – jaunų medikų specialistų studijų uostų – geografija plečiasi.

- Reklama -

Užsienyje lietuviai noriai studijuoja medicinos mokslus

Pasak vienintelės sertifikuotos Britų Tarybos „Education UK“ konsultantės Lietuvoje Eglės Kesylienės, anksčiau mediciną studijuoti norintys jauni žmonės aktyviai dalyvaudavo atrankose į prestižinius Jungtinės Karalystės (JK) universitetus, tačiau nesibaigiant „Brexit“ nežiniai, ėmė vis dažniau domėtis Šveicarijos ir Vokietijos universitetais.

„Ir ne veltui – beveik šešis šimtmečius skaičiuojanti Vokietijos švietimo sistema Europoje vertinama kaip viena pavyzdinių. Šioje šalyje švietimo sistemai taikomi aukščiausi europiniai standartai, veikia daugiau nei 400 valstybinių ir privačių universitetų, kuriuose kasmet siūloma beveik 20 tūkst. skirtingų studijų programų, o net trys iš 37 medicinos studijas siūlančių Vokietijos universitetų pagal „World University Ranking“ reitingą patenka į geriausių pasaulio universitetų dešimtuką. Iš padidėjusio paraiškų skaičiaus pastebime, kad galimybė mokytis šalyse, kurios yra technologinių naujovių, mokslinių autoritetų bei ekonominės gerovės pavyzdys pasaulyje, vilioja vis daugiau Lietuvos abiturientų“, – sako „American English School“ (AMES) vadovė E. Kesylienė.

Kasmet studijas Vokietijos ir Šveicarijos aukštosiose mokyklose pasirenka beveik 7 proc. Lietuvos moksleivių ir studentų, tačiau nerimstant „Brexit“ aistroms, šis skaičius turėtų gerokai šoktelėti – šios šalys yra netoli ir priimtinos tiek kultūriškai, tiek ekonomiškai.

„Nors vokiečiai dažnai vertinami kaip nacionalistai, universitetų požiūris į atvykėlius yra itin kosmopolitiškas: šalies aukštosios mokyklos nuolat plečia specialybių ratą, įteisina vis daugiau programų dviem kalbomis arba anglų kalba, didina studentų skaičių, gerina įstojimo sąlygas jaunuoliams iš užsienio šalių. Lyginat studijų programas, didelio išskirtinumo nėra, bet remiantis studijų kokybės vertinimais bei studijuojančiųjų pasisakymais, Vokietijos ir Šveicarijos universitetuose studijos pasirenkamos dėl aukštos studijų kokybės, itin aukštos kvalifikacijos dėstytojų, tarptautinio diplomų pripažinimo, kvalifikuotos praktikos, kalbinių galimybių ir akivaizdžiai pranašių kosmopolitiškų karjeros galimybių“, – sako AMES vadovė E. Kesylienė.

- Reklama -

Didžioji dalis specialybių Vokietijos universitetuose yra vokiečių kalba, tačiau tai jokia kliūtis – tarp studentų iš Lietuvos čia itin populiarios medicinos ir biomedicinos bei taikomosios chemijos studijų programos. Noro studijuoti būtent šioje šalyje nesumažina ir itin konkurencingos atrankos į medicinos studijų programas – į 9 tūkst. vietų pretenduoja 43 tūkst. kandidatų.

Kitas studijų finansavimo modelis

Pasak AMES vadovės E. Kesylienės, dažniausia norinčių išvykti studijuoti svetur klaida – lyginti mokslų kainą, kai mąstoma tik apie mokamą sumą už mokslus aukštojoje mokykloje, tačiau pamirštama įvertinti pragyvenimo, maitinimo, transporto bei kitas išlaidas, būtinas studijuojant svečioje šalyje. Vokietija yra priskiriama prie studentams itin palankių šalių – čia pragyvenimui studentas išleidžia vidutiniškai apie 700 Eur per mėnesį (apgyvendinimui, maistui, vietos transportui), kadangi Šveicarijos ekonominis lygis yra kiek aukštesnis, čia reikėtų mėnesiui nusimatyti apie 1 tūkst. eurų. AMES praktika rodo, kad, išleidę vaiką mokytis į užsienį, tėvai turi nusiteikti bent pirmus mokslo metus remti savo studentą iki tūkstančio eurų per mėnesį – tada netikėtumų ir psichologinio spaudimo, kaip svečioje šalyje išsilaikyti, bus galima išvengti.

„Studijos Vokietijos valstybinėse aukštojo mokslo įstaigose yra nemokamos arba kainuoja išties nedaug, todėl dažnai studentus iš Lietuvos finansiškai paremia tėvai arba jie patys būtinoms išlaidoms užsidirba po paskaitų. Kadangi pagal šalies įstatymus studentai gali dirbti iki 20 valandų per savaitę bei 120 pilnų darbo dienų per metus, vidutiniškai per mėnesį dirbantis studentas gauna apie 500-800 eurų. Žinoma, bent jau pirmus studijų metus rekomenduojama tik mokytis, kad būtų galima perprasti vietinę studijų sistemą. Be to, kitaip nei Lietuvoje, yra nemažai institucijų, fondų, agentūrų, remiančių studijuojančius ar planuojančius studijuoti Vokietijoje, pvz., DAAD, Friedricho Eberto paramos fondas, „Cusanuswerk“, Vokietijos ekonomikos fondas (Stiftungder Deutschen Wirtschaft), taip pat – Vokietijos stipendija, kuomet ne tik valstybė, bet ir privatūs rėmėjai finansiškai prisideda prie jaunųjų protų finansavimo“, – pasakoja sertifikuota studijų užsienyje specialistė E. Kesylienė.

- Reklama -

Tiesa, pasak jos, šiai paramai yra keletas sąlygų: norintys gauti finansavimą iš minėtų institucijų, turi ne tik išsiskirti akademiniais gabumais, gerai mokėti vokiečių kalbą, bet ir būti aktyvūs mokyklos bendruomenės bei visuomenės nariai, aktyviai dalyvauti įvairių savo mokyklos, miesto ar net šalies organizacijų veikloje, nacionaliniuose ar tarptautiniuose politiniuose, socialiniuose, akademiniuose projektuose.

Studijų kaina panaši, perspektyvos įsidarbinus – geresnės

Medicinos studijų programa Vokietijoje valstybei vienam asmeniui kainuoja vidutiniškai apie 200 tūkst. Eur, tačiau pačios studijos studentams yra nemokamos arba kainuoja simbolinį administravimo mokestį, t. y., apie 500 Eur už semestrą. Valstybiniuose Šveicarijos universitetuose studijų kainas nustato kantonai, tad mokslas šioje šalyje taip pat kainuoja simbolinį mokestį – nuo 1 800 CHF (apie 1634 Eur) per metus.

Bazinės medicinos studijos Vokietijoje trunka 6 metus, tačiau, kol tampama kvalifikuotu gydytoju, praktikai, asistavimui ir kvalifikacijos įgijimui paskiriama 10-12 metų. Medicinos studijas baigęs jaunas specialistas pasirinktoje klinikoje, ligoninėje ar slaugos įstaigoje įsidarbina gydytojo specialisto asistentu, 4-6 metus gilina savo žinias tam tikroje srityje, vėliau laiko specialybės egzaminą, kurį išlaikęs, įgyja gydytojo specialisto kvalifikaciją ir gali verstis gydytojo praktika.

Gydytojų atlyginimai Vokietijoje, priklausomai nuo specializacijos, yra nuo 2 650 Eur iki 22 tūkst. Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių, vidutinis bendrosios praktikos gydytojo atlyginimas per mėnesį yra 5 tūkst. Eur. Retesnių specializacijų atstovai uždirba daugiau: radiologai – apie 19 tūkst. Eur, okulistai – apie 13 tūkst. Eur, ortopedai-traumatologai – apie 11 tūkst. Eur prieš mokesčius. Kitų specializacijų medikai už savo darbą vidutiniškai gauna 6 250 Eur prieš mokesčius per mėnesį.

„Medicina – viena iš perspektyviausių karjerų, kurią gali pasirinkti jaunas žmogus, nes profesionalių medikų nuolatos trūksta. Šią sritį pasirinkęs žmogus turėtų nestokoti atkaklumo, užsispyrimo, iniciatyvos, būti kritiško mąstymo ir nebijoti juodo darbo, be to – nebijoti nesėkmių ir mokėti lengvai po jų atsitiesti. Manau, kad jauni žmonės iš Lietuvos, kurie vis plačiau pasklinda po pasaulį būsimos karjeros tikslais – būtent tokie, todėl ir yra taip vertinami tiek užsienio universitetuose, tiek būsimose darbovietėse“, – sako sertifikuota studijų užsienyje specialistė E. Kesylienė.

Aušra Kurtkutė

- Reklama -

Chirurgas įspėja apie plačiai pasaulyje paplitusią ligą: net 80 proc. atvejų paveldima genetiškai

Venų ligos – vienos plačiausiai paplitusių ligų pasaulyje. Kas ketvirta pasaulio moteris ir kas šeštas vyras turi veninį kraujotakos nepakankamumą. Pasak sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ kraujagyslių chirurgo Narimanto Markevičiaus, svarbu laiku atpažinti sveikatos sutrikimus...

Atsirado blusų? Patarimai, ką daryti

Šiltas ruduo padidino blusų aktyvumą, kenkėjų kontrolės ekspertai jų aptinka ne tik rūsiuose, namuose, kur laikomi gyvūnai, bet ir vaikų darželiuose, gamybinėse patalpose bei viešuosiuose tualetuose. Ką daryti, jei patalpose pastebėtos blusos? „Blusos gali tapti...

Imuninė sistema: reaguoti ir nereaguoti

Prasidėjo ruduo, artėja žiema. Imame sukti galvą, kaip galėtume išvengti daugybės ligų ir išgirstame skambų patarimą: stiprink imunitetą. Visgi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorė, imunologė dr. Aurelija Žvirblienė nesižavi imuniteto stiprinimo...

Fizinis aktyvumas, smegenų lavinimas ir miegas – svarbiausi būdai, padedantys gerinti atmintį

Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė....

Kiek laiko automobilį verta drausti kasko?

Rugpjūčio mėnesį net kelissyk siautusi stichija negailėjo nei pastatų, nei automobilių. Pastarųjų savininkams audrų padaryta žala sudarė kone pusę visų registruotų žalų. Tačiau į draudimo išmokas pretenduoja tik tie, kurie apsidraudė automobilius kasko draudimu....

Prancūzija gelbės Amazonės miškus: rengiasi riboti sojos naudojimą

Jau apribojusi palmių aliejaus naudojimą degalams, Prancūzija ruošiasi žengti kitą žingsnį gelbėjant atogrąžų miškus. Agentūros „Platts“ šaltinių duomenimis, iš biodegalams naudojamų žaliavų sąrašo Prancūzijos Vyriausybė nuo 2021 m. ketina išbraukti sojų aliejų. Dėl augančios sojos...

Su stereotipais kovojanti regbininkė sūnus moko pagarbos

„Regbis man primena gyvenimą: kad ir kiek tave griautų, privalai atsistoti“, – sako Lietuvos moterų rinktinės žaidėja ir vaikų regbio trenerė Austėja Minkevičiūtė. Jaunos moters lūpomis kalba patirtis, būtent regbis jai padėjo atsitiesti po...

Teismas nepatikėjo taksi vairuotojo versija dėl keleivės sužalojimo

Klaipėdos apygardos teismas atmetė nuteistojo apeliacinį skundą ir konstatavo, jog taksi vairuotojas pirmosios instancijos teisme nuteistas pagrįstai – jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, jis įpareigotas per visą bausmės laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios...

Penki mitai, trukdantys jaunimui pradėti laiku taupyti pensijai

Kasmet Lietuvoje į aktyvią darbo rinką įsilieja tūkstančiai jaunų žmonių, kurie pradeda gauti pirmąsias savo reguliarias pajamas ir dažniausiai jas skiria einamosioms išlaidoms padengti. Tai, kad ilgalaikiai finansiniai tikslai paprastai atsiduria antrame, o gal...

Žlugo vaisių prekeivio schema – 16 kratų ir apie 400 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, vadovaujant Šiaulių apygardos prokuratūrai, ikiteisminiame tyrime dėl vaisiais ir kitokiais produktais prekiaujančios bendrovės galimo apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie gautas pajamas pateikimo...

5 maisto produktai, gerinantys kraujotaką (+ receptai)

Birželio 14-ąją minima Pasaulinė kraujo donorų diena kiekvienais metais primena ne tik apie kilnią misiją, bet ir priverčia pagalvoti apie savo pačių sveikatą. Visi rečiau ar dažniau atliekame įvairius kraujo tyrimus ir sužinoję, kad...

Urologas paneigė prostatitą gaubiančius mitus: liga nekenkia vaisingumui ir erekcijai

Sergamumas lytinių organų ligomis vyrų tarpe Lietuvoje – itin aukštas. Įvairių klinikinių tyrimų duomenimis, prostatitas kažkuriuo gyvenimo periodu vargina 35-50 proc. vyrų ir dažniausiai pasireiškia sulaukus vidutinio amžiaus. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Urologijos centro gydytojas...

5 savybės, dėl kurių pistacijos pelnytai vadinamos idealiu užkandžiu

Pistacijos – vieni seniausių riešutų pasaulyje, tūkstančius metų auginami Viduriniuose Rytuose. Šis užkandis dėmesio nusipelnė ne tik dėl egzotiško skonio, bet ir dėl daugybės naudingų savybių sveikatai. Štai dėl kokių priežasčių mitybos specialistai pistacijas...

Ką daryti šiuo metu grįžus ar atvykus iš užsienio dėl saviizoliacijos?

Švelninant karantino sąlygas, sparčiai daugėja užklausų, ką daryti grįžus ar atvykus iš užsienio. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad visi asmenys, grįžę ar atvykę iš bet kurios užsienio valstybės į Lietuvą,...