„Istoriją kuria žmonės“, – tokiu šūkiu besivadovaujanti leidykla Leidybos idėjų centras pavasarį išleido solidžią ir išliekamąją vertę turinčią dvitomę knygą „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“. Knygos leidėjai apibendrino per 25-erius Nepriklausomybės metus nueitą kelią ir surinko 2272 Lietuvą kūrusių, kuriančių, jos vardą garsinančių ir pasaulyje pripažintų asmenybių biografijas. Iš daugiau nei dviejų tūkstančių mokslininkų, menininkų, sportininkų, politikų, pareigūnų, visuomenės ir išeivijos veikėjų, pedagogų, medikų, verslininkų ir kitų įvairiausių sričių atstovų 36 galima vadinti Mažeikių krašto šviesuoliais. Antrajame leidinio tome galima rasti tokių iš Mažeikių krašto kilusių, ne vienerius savo gyvenimo metus šiam kraštui ir Lietuvai paskyrusių ar čia besidarbavusių asmenybių biografijas: kino ir teatro aktorės Gražinos Balandytės, profesorės, humanitarinių mokslų daktarės Grasildos Blažienės, poeto, vertėjo, publicisto Alfonso Bukonto, rašytojų Juozo Erlicko ir Romualdo Granausko, profesoriaus, medicinos mokslų daktaro Romualdo Gailio, profesoriaus, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro, kalbininko Alekso Stanislovo Girdenio, advokato, teisėjo Jono Liaučiaus, fizikos mokytojos ekspertės Genovaitės Meinorienės, poeto, vertėjo Algimanto Mikutos, poetės Zinaidos Nagytės-Katiliškienės (Liūnės Sutemos), rašytojos, žurnalistės Saros Poisson, profesoriaus, literatūrologo, tautosakos tyrinėtojo Donato Saukos ir kitų.
Leidinys nuo kitų biografinių žinynų skiriasi tuo, kad greta sausų enciklopedinių faktų pateikiami individualūs ir įdomūs bemaž kiekvienos asmenybės atsakymai į leidėjų užduotus klausimus, kokius savo pasiekimus asmuo vertina labiausiai ir kokie Lietuvos pasiekimai per šiuos 25-erius metus jam atrodo didžiausi ir svarbiausi. Šiuos atsakymus papildo asmenybių pasakojimai apie šeimą, laisvalaikį, o biografijų pradžioje pateikiami savotiški žodžio „asmenybė“ apibrėžimai – šį sudėtingą klausimą knygos herojams uždavę leidėjai džiaugiasi gavę įvairiausių atsakymų.
Visą gyvenimą Mažeikių krašto jaunimo ugdymui paskyrusi Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Laima Skabickienė knygoje „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ rašo: „Jeigu pavyko pamoka, jei iš jos mokinys išsineša kūrybinį impulsą ar norą tobulėti ir jeigu jaučiu, kad prie to bent truputį prisidėjau, tada išties džiaugiuosi. Vertinu tuos savo darbus, kurie padeda puoselėti Mažeikių krašto kultūrą. Manau, kad mano šeima, bendraminčiai, visi šalia manęs buvusieji ir esantieji yra didžiausi gyvenimo mokytojai.“ L. Skabickienė aktyviai dalyvauja Mažeikių krašto kultūriniame gyvenime: veda renginius, skaito pranešimus Mažeikių muziejuje, Mažeikių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, bendradarbiauja su Mažeikių rajono Laižuvos Antano Vienažindžio pagrindine mokykla, Mažeikių rajono ir šalies spaudoje skelbia straipsnius kultūros, istorijos, kalbos temomis. Už pedagoginę veiklą L. Skabickienei įteikta rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premija, Mažeikių rajono laikraščio „Santarvė“ iniciatyva suteikta Mažeikių krašto metų žmogaus nominacija, o 2011 m. pedagogei suteiktas Lietuvos metų mokytojos vardas. „Akivaizdu, kad didžiausi žinios apie Lietuvą nešėjai yra mūsų menininkai ir sportininkai, – paklausta apie svarbiausius nepriklausomos Lietuvos pasiekimus mintimis dalijasi mokytoja. – Tai jų, mažos tautos talentų, dėka Europa ir visas pasaulis sužino apie mažą, bet unikalų kraštą. Stebina ir tai, kad sudėtingomis socialinėmis, ekonominėmis sąlygomis mūsų žmonės geba rūpintis vaikais, jų išsilavinimu ir vertybių puoselėjimu.“
Iš Mažeikių krašto kilęs, Mažeikių rajono Laižuvos aštuonmetę mokyklą ir Mažeikių vidurinę mokyklą baigęs Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras, advokatas, teisėjas Jonas Liaučius teigia, kad „Asmenybė yra Lietuvos, kaip tėvynės, patriotas, altruistas. Ji turi asmeninio (šeimos) gyvenimo ir Lietuvos viziją ir ją įgyvendina. Jai svarbi šeima, nes stipri šeima – stipri valstybė. Tai amžinas abipusis ryšys.“ Kaip vienus svarbiausių per nepriklausomos Lietuvos laikotarpį nuveiktus darbus J. Liaučius laiko savo indėlį į Lietuvos Nepriklausomybės de jure ir de facto iškovojimą ir tai, kad prisidėjo prie valstybės pagrindų sukūrimo: sudarytos ir patvirtintos Konstitucijos, sukurtos teisinės bazės valstybei vystytis. Dar vienu reikšmingiausių savo darbų teisininkas laiko indėlį reformuojant Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės instituciją į valstybinę audito instituciją. Už sveikuolių sporto vystymą J. Liaučius apdovanotas Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės medaliu, teisininkas taip pat apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
„Manau, kad mes visi esame asmenybės, kurias suformuoja socialinė aplinka. <…> Gimiau ir augau Žemaitijos kaime, kur vyresnių žmonių išsilavinimas tesiekė 3–6 klases, tačiau socialinė aplinka buvo tokia, kad jie visada turėjo, atrodo, įgimtą sampratą, kas yra gerai, o kas ne, kas yra teisinga, o kas ne, ir kad su kitais reikia elgtis taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi kiti, – mintimis apie asmenybės sąvoką dalijasi Mažeikių rajone, Voverių kaime, gimęs majoras, Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo Žvalgybos valdybos J2 2-ojo skyriaus viršininkas Vidmantas Žilakauskas. – Šiandien mes visi labai skubame, į viską žiūrime labai paviršutiniškai, į nieką nesigiliname, nes neturime tam laiko. Formuojame vadovėliuose vertybes ir principus, kurių turėtų laikytis tikra asmenybė, apie tai rašome mokslinius darbus, tačiau visa tai Žemaitijos kaimo žmonės turėjo savyje, o svarbiausia, tuo vadovavosi, perdavė iš kartos į kartą ir tuo kūrė socialinę aplinką asmenybei formuotis ir vystytis <…>“. V. Žilakauskas per nepriklausomos Lietuvos 25-metį daug prisidėjo prie krašto apsaugos, Lietuvos kariuomenės kūrimo ir stiprinimo, dalyvavo tarptautinėse misijose Irake ir Afganistane. Už nuopelnus majoras įvertintas gausybe apdovanojimų.
Ne mažiau svarbus nei biografijų žinynas yra ir pirmasis šio leidinio tomas. Jame pateikiamos 37 autorinės apžvalgos, kuriose mokslininkai, buvę Vyriausybės kabinetų nariai, dalyvavę daugelyje reformų, žurnalistai, pakalbinę daugelį kompetentingų specialistų, ir kiti ekspertai apibendrino per 25-erius metus Lietuvos nueitą kelią. Tai unikalūs straipsniai, kuriuose pirmą kartą apibendrinama naujoji Lietuvos istorija. Nors, atrodo, kalbama apie neseną laiką, tačiau apžvalgose gausu faktų, kuriuos jau esame primiršę ar nežinojome, čia gausu pavardžių ir istorinių, anksčiau niekur nepublikuotų nuotraukų. Greta įvairių sričių apžvalgų pateikiami ir valstybės institucijų, ministerijų bei didžiausių, seniausių, reikšmingiausių šaliai verslo įmonių pristatymai, kuriuose pasakojama šių įstaigų istorija, minimi svarbiausi čia veikę ar tebeveikiantys asmenys ir jų indėlis į Lietuvos pažangą.
„Valstybių istoriją rašo ne kokia nors nežinoma jėga, ne bevardė liaudis, o konkretūs žmonės. Ir tai, kas per dvidešimt penkerius metus buvo sukurta, iškovota, išmokta ar suvokta, padaryta konkrečių asmenybių. <…> Taip suprantu ir šios knygos paskirtį – kaip dokumento, kuriame užrašyti mūsų istorijos kūrėjų vardai“, – specialiai knygai „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ rašo Prezidentas Valdas Adamkus.
Specialiai knygai apie jau nueitą Nepriklausomybės kelią žodžius tai pat parašė Prezidentė D. Grybauskaitė ir Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. V. Landsbergis, cituojama istorinė Prezidento A. M. Brazausko inauguracinė kalba. „Šiandien galime didžiuotis tuo, kad sėkmingai išlaikėme savarankiškumo egzaminą ir nuveikėme daug prasmingų darbų. Esame laisvi, stiprūs ir gerbiami tarptautinės demokratinės bendruomenės nariai, priklausome Europos Sąjungos šalių šeimai, mus saugo NATO“, – šio laikotarpio pasiekimus apibendrina Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Leidėjai rudenį išleis ir anglišką šios knygos versiją, kuri taps puikiai valstybę pasauliui pristatančiu leidiniu. Be to, verslui aktualiausios ir Lietuvą kaip pažangios ekonomikos šalį pristatančios apžvalgos spausdinamos ir neseniai išleistame, bet po pasaulį jau keliaujančiame žurnale anglų kalba „Lithuanian Business Review“.
