Nors išilgai Vakarų Lietuvos nebus nei kelių šimtų kilometrų, čia esančių savivaldybių ekonominiai ir socialinė situacija – labai nevienoda. Klaipėda išlieka pagrindiniu regiono ir vienu stipriausių visos šalies ekonominių centrų, tačiau kitos Vakarų Lietuvos savivaldybės pagal daugelį namų ūkių ekonominių rodiklių nuo uostamiesčio atsilieka vis labiau.
Ryškėjančius finansinės ir ekonominės situacijos kontrastus Vakarų regione atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas, trečius metus iš eilės atlikęs savivaldybių lyginamąją analizę. Remiantis jos duomenimis, galima konstatuoti, kad stipraus, tačiau vienintelio ekonominio centro regione kol kas nepakanka gyvenimo lygio augimui mažiau išsivysčiusiose aplinkinėse regiono savivaldybėse. Tačiau jauna ir tuo pačiu konkurencinga vietos visuomenė galėtų išnaudoti uostamiesčio kaimynystę bei tapti ekonominiu postūmiu pritraukiant investicijas
Atlyginimų skirtumas – 500 litų
Vidutinis darbo užmokestis, lyginant 2012 m. ir 2011 m. III ketvirčius, Lietuvoje išaugo 2.4 proc. Labiausiai vidutinis atlyginimas augo Panevėžio r. (6.6 proc.), Kauno r. (5.2 proc.), o taip pat Kretingos savivaldybėje. Tačiau nepaisant augimo, pastarojoje savivaldybėje buvo fiksuojamas vienas mažiausių vidutinių atlyginimų šalyje, kuris siekė 1325 litus/mėn. Tarp mažiausią vidutinį atlygį gaunančių savivaldybių yra ir Palangos m. bei Neringa, kuriose vidutinis atlygis „į rankas“ siekia atitinkamai 1292 ir 1286 litus/mėn.
Kaip ir ankstesniais metais, didžiausi vidutiniai darbo užmokesčiai išlieka miestuose, kuriuose gyvena daugiausia aukštos kvalifikacijos darbuotojų ar įsikūrę visos šalies ūkiui reikšmingi objektai. Tarp šių miestų patenka ir Klaipėda, kurios gyventojų vidutinis darbo užmokestis antras pagal dydį šalyje (1818 litų/mėn.) ir atsilieka tik nuo vilniečių vidutinio atlygio.
Bene akivaizdžiausiai atskirties tarp savivaldybių didėjimo tendencijas iliustruoja gretimų Klaipėdos ir Neringos savivaldybių pavyzdys – vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis siekia 531 litą/mėn. Analogiška situacija matyti ir analizuojant vidutinių senatvės pensijų pasiskirstymą. Antra pagal dydį šalyje Neringos gyventojų vidutinė senatvės pensija (914 litų/mėn.) viršija netolimų Pagėgių ir Šilalės r. savivaldybių senjorų vidutines pajamas daugiau nei 200 Lt. Ir nors dėl senatvės pensijų sugrąžinimo į priešrecesinį lygį praėjusiais metais vidutinė pensija augo visose savivaldybėse, būtent Pagėgiuose ir Šilalėje augimas buvo lėčiausias.
Bedarbių gretos retesnės nei vidutiniškai Lietuvoje
Kaip nevienodai praėjusiais metais skirtingose savivaldybėse keitėsi darbo užmokestis, taip skiriasi ir nedarbo tendencijos. 42 šalies savivaldybėse darbo biržoje registruotų bedarbių ir darbingų savivaldybės gyventojų santykis išaugo, o dviženkliu šio rodiklio dydžiu išsiskiria net 46 savivaldybės.
Mažiausias nedarbas 2012-aisiais užfiksuotas Neringos savivaldybėje (6.5 proc.). Tokias tendencijas galėjo lemti tai, jog Neringa – versliausia savivaldybė Lietuvoje (1000 gyventojų 2012-aisiais teko 282 verslo liudijimai), o verslo subjektų koncentracija joje didžiausia. Visgi nederėtų užmiršti, jog statistiniams santykiniams rodikliams įtaką gali daryti ir aplinkybė, jog ši savivaldybė mažiausia pagal gyventojų skaičių.
Mažesnis nei šalies vidurkis (11.4 proc.) nedarbas taip pat fiksuojamas Palangos, Klaipėdos miesto ir rajono, Kretingos r. ir Šilalės r. savivaldybėse, o Plungės r. savivaldybėje – vidurkį viršija 0.1 proc. Pastaroji, vertinant ir kitus finansinius rodiklius, pasižymi stabilia ir tvaria finansine situacija. Tai gali lemti ne tik Plungės gyventojų atsakingumas, bet ir didesnis nei vidutinis šalyje verslumas bei kiti palankūs veiksniai, kaip, pavyzdžiui, sumažėję komunalinių paslaugų tarifai. Didžiausias nedarbas tarp Vakarų Lietuvos savivaldybių fiksuojamas Mažeikių ir Tauragės r. – atitinkamai 17,2 ir 15.7 proc.
Įsiskolinimų lyderiai
Viena didžiausių Vakarų Lietuvos savivaldybių problemų išlieka pradelsti mokėjimai. Net penkios regiono savivaldybės – Palangos, Neringos, Klaipėdos miesto, Kretingos r. ir Rietavo – patenka tarp dešimties tų, kuriose vidutiniai gyventojų pradelsti įsiskolinimai yra didžiausi. Jau trečius metus iš eilės pagal šį rodiklį „pirmauja” palangiškiai, kurių vidutinė skolininko pradelsta suma viršija vidutinį savivaldybės darbo užmokestį į rankas net 44 kartus ir 2012 m. pabaigoje siekė daugiau nei 57 tūkst. litų. Labiausiai tikėtina, jog tai – siekio įsigyti kurorte gan brangų būstą pasekmė, nes didžiausi įsiskolinimai yra būtent bankiniame sektoriuje.
Vis dėlto ne visos Vakarų regiono savivaldybės susiduria su pradelstų mokėjimų iššūkiais. Šilalės ir Skuodo rajonų savivaldybės patenka tarp tų, kuriose fiksuojama mažiausiai pradelstų mokėjimų atvejų 1000 gyventojų, o Telšių rajono savivaldybėje tokių atvejų mažėjo sparčiausiai (-2.4 proc.). Įdomu pastebėti, jog priešingai nei daugelyje kitų savivaldybių, Telšiuose daugiausia pradelstų mokėjimų yra ne bankiniam, o komunalinių ir telekomunikacijų paslaugų sektoriui. Įtaką komunalinių paslaugų įsiskolinimams gali daryti daugiau nei 4 ct/kwh šalies vidurkį viršijantis šilumos tarifas.
Nepaisant, kad kai kurios savivaldybės su finansiniais įsipareigojimais tvarkosi pagirtinai, akivaizdu, jog pradelsti mokėjimai išliks tarp didžiausių ir šių metų Vakarų Lietuvos regiono iššūkių. Todėl svarbu, kad savo skolas gyventojai tvarkytų atsakingai ir dengdami vienus įsiskolinimus neprisiimtų kitų.
Apie „Swedbank“ Asmeninių finansų institutą. Institutas yra nepriklausoma „Swedbank” banko dalis. Jo paskirtis – atidžiai stebėti ir tirti gyventojų finansinės situacijos pokyčius bei šviesti visuomenę asmeninių finansų valdymo klausimais. 2009 m. Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje įkurti institutai yra Švedijoje jau nuo 1960 m. veikiančio Asmeninių finansų instituto padaliniai vietinėse rinkose, praneša Odeta Bložienė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje.
Mažeikių.info
