Lietuvoje sparčiai daugėja sergančiųjų antrojo tipo diabetu, per pastaruosius dvejus metus jų padaugėjo net 10 proc. – dabar šia liga serga kas dvidešimtas žmogus, tačiau gydytojai skaičiuoja, kad jeigu liga ir toliau taip plis, netrukus cukriniu diabetu sirgs kas dešimtas šalies gyventojas. Daugėja ir cukriniu diabetu sergančių vaikų. Todėl būtina kuo skubiau imtis priemonių, kurios sustabdytų šią 21-ojo amžiaus epidemiją.
Rengia nacionalinį susitarimą
LR Seime vykusioje diskusijoje „Diabetas – ar valstybė pasirengusi priimti iššūkį?” gydytojai konstatavo, kad nebeužtenka vien medikų pastangų suvaldyti cukrinio diabeto plitimą. Liga sunki ir klastinga. Todėl būtinas nacionalinis susitarimas, kad ligos profilaktikos priemones imtų taikyti ne tik sveikatos, bet visų ūkio šakų – švietimo, energetikos, žemės ūkio, sporto, transporto, miestų planavimo, aplinkos apsaugos, darbo, finansų, ekonomikos plėtros ir kt. – darbuotojai.
Iš specialistų sudaryta darbo grupė parengė Nacionalinės diabeto programos projektą. Jos tikslas – pakeisti žmonių gyvenimo būdą. „Jei žmonės nepakeis įpročių, kovoti su diabetu beprasmiška”, – teigė Lietuvos endokrinologų draugijos pirmininkas ir vienas iš programos rengėjų prof. Antanas Norkus.
Laukia iššūkiai
Didelis iššūkis teks švietimo sistemai. Ji turės rūpintis informacijos apie sveiką gyvenimo būdą sklaida ir gyventojų naujų įpročių formavimu. Mat ligą plisti skatina vakarietiškas gyvenimo būdas, urbanizacija, ydinga mityba, mažas fizinis aktyvumas ir pan. veiksniai. Visa tai lemia nutukimą, kuris yra pagrindinė priežastis, dėl kurios susergama 2-jo tipo cukriniu diabetu.
„Labai svarbu pasiekti, kad žmonėms liga būtų nustatoma laiku. Šiuo metu Lietuvoje yra registruota 110 tūkst. sergančiųjų diabetu. Nors tai didelis skaičius, tačiau dar antra tiek žmonių nežino, kad jie serga. Taip yra todėl, kad iš pradžių liga yra be aiškių ir akivaizdžių simptomų. Žmogus susivokia tik tuomet, kai diabetas sukelia komplikacijų, – sako prof. A. Norkus. – Šiuos žmones reikia surasti ir suteikti jiems pagalbą.”
Tyrimai turi būti atlikti rizikuojantiems susirgti žmonėms, – nutukusiems, tiems, kieno šeimos nariai yra sirgę diabetu, taip pat nėščiųjų diabetu sirgusioms moterims, taip pat žmonėms, kurie skundžiasi diabetui būdingais simptomais, kuriuos anksti ištiko infarktas, insultas ir pan.
Gydymas – individualus
Dabar gydant diabetu sergančius žmones, keliamas tikslas pasiekti, kad glikuoto hemoblogbino kiekis turi būti mažesnis kaip 7 procentai. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Endokrinologijos centro vadovė, Žydrūnė Visockienė įsitikinusi, kad visiems ligoniams turi būti nustatomi individualūs cukrinio diabeto gydymo tikslai.
„Koks kraujyje turi būti glikuoto hemoblogbino kiekis turi būti apskaičiuota kiekvienam ligoniui atskirai, nes žmonės yra skirtingi. Tai nustatoma, atsižvelgiant į paciento amžių, kiek laiko jis serga diabetu, ligos tipą, kitas ligas, kuriomis jis serga ir dar daug kitų veiksnių”, – teigė dr. Ž. Visockienė.
Tai padarę gydytojai ligoniui gali parinkti tinkamiausią – individualų – gydymą. Nors, pasak specialistės, tai nėra lengva padaryti, nes vaistų gydyti cukrinį diabetą yra labai daug, iš jų reikia parinkti konkrečiam ligoniui tinkamiausią derinį, kuris leistų pasiekti, kad sergantis diabetu žmogus nepatirtų komplikacijų. Pastaraisiais metais apie tai plačiai kalba pasaulio medikų bendruomenė, taip gydyti ligonius reikalauja tarptautiniai cukrinio diabeto gydymo gidai.
„Deja, Lietuvoje kompensuojamųjų vaistų aprašas, kuriuo turime vadovautis skirdami gydymą, ne visuomet leidžia pacientams parinkti individualų gydymą ir gydytojus įspraudžia į ne medicininius, o finansiniuos rėmus. Ar tie finansiniai rėmai yra pagrįsti irgi abejoju, nes prasta ilgalaikė diabeto kontrolė skatina komplikacijų vystymąsi, o jų gydymas kainuoja labai brangiai. Lėšų sutaupymas šiandien nereiškia gero finansinio, o juo labiau medicininio rezultato, todėl turi būti priimami ilgalaikiai sprendimai”, – teigia gydytoja.
Dr. Ž. Visockienės teigimu, pagal dabar esančią tvarką, žmogui nustatyti cukrinį diabetą ir jį gydyti turi teisę šeimos gydytojai, tačiau jei jiems nepavyksta tinkamai kontroliuoti gliukozės kiekio kraujyje, gydytojai privalo tokį pacientą siųsti konsultacijai pas endokrinologą. Deja, sostinėje atliktas auditas parodė, kad tik mažiau kaip pusė tokių ligonių siunčiami konsultacijai.
„Kodėl? Mes to nuolatos klausiame, bet atsakymo nežinome, – sako dr. Ž. Visockienė. – Manau, kad tam įtakos turi daugybė veiksnių – poliklinikose nustatyta tvarka, paties gydytojo pozicija, galbūt informacijos apie situaciją trūkumai. Todėl turi būtų parengta tvarka, kuri neleistų gydytojams interpretuoti – noriu siunčiu, noriu – ne.”
Dėl dabartinės tvarkos dalis šių ligonių vartoja vaistus, kuriuos perka valstybė, neretai už juos primoka ir iš savo kišenės, bet tai jų nesaugo nuo ligos komplikacijų.
Liga – ne vien medicinos problema
„Labai džiaugiamės, kad galų gale buvo nuspręsta vaikams kompensuoti insulino pompų keičiamųjų dalių įsigijimą, – sako televizijos laidų vedėja Edita Milažytė, – tačiau reikia sutvarkyti taip, kad mažiesiems ligoniams būtų prieinamos ir pačios pompos. Šiuo metu esanti tvarka netenkina pacientų poreikių, nes jie gali naudoti tik vienos rūšies pompas. Jeigu ligoniui jos netinka, pavyzdžiui, dėl alergijos ar yra nepatogios, pirkti kitos rūšies pompą tėvai turi savo lėšomis. Kodėl negalima padaryti taip, kaip su klausos aparatais, dirbtiniais sąnariais ar vaistais, kai kompensuojama bazinė kaina, o ligoniai iš kelių gali rinktis tinkamiausią pompą?”
Vaikų endokrinologų asociacijos prezidentė, profesorė Rasa Verkauskienė pridūrė, kad nekompensuojami ir vaikams labai svarbūs nuolatinio gliukozės matavimo jutikliai, ribojamas apmokamų slaugytojų diabetologų konsultacijų skaičius.
Profesorė atkreipė dėmesį ir į socialines ligos pasekmes. Šalyje nėra ir cukriniu diabetu sergančių vaikų priežiūros sistemos vaikų ugdymo įstaigose – darželiuose ir mokyklose. Labai dažnai vaikai sergantys diabetu net nepriimami į darželį, dėl to daug motinų yra priverstos atsisakyti darbo, dėl nuolatinės įtampos sergančio vaiko tėvai skiriasi.
Sergantiems vaikams mokyklose nesaugu, nes nei pedagogai, nei visuomenės sveikatos darbuotojai pagal šiuo metu galiojančius įstatymus diabetu sergantiems vaikams neturi teisės suteikti būtinos medicininės pagalbos, taigi ir pamatuoti gliukozės kiekį kraujyje.
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė patikino, jog Nacionalinės diabeto programos projektas analizuojamas ekspertų, per mėnesį jie turėtų pateikti išvadas. Taip pat ministrė tvirtino, jog ministerija yra pasirengusi kompensuoti insulino pompų įsigijimą, tačiau tam kol kas trukdo administracinės kliūtys.
Specialistai aiškino, jog lėšų rasti būtina, nes šiandien sutaupytos lėšos tampa milžiniškomis išlaidomis rytoj, nes ligonius reikia gydyti nuo labai sunkių ligų, žmonės tampa neįgaliais ir nebegali dirbti, juos reikia išlaikyti.
