Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė
Home » Be kategorijos » Mažeikių istorija

Mažeikių istorija

Mažeikių vardas pirmą kartą paminėtas XIII a. Yra žinoma, kad 1290 m. žemaičių žygio į Žiemgalą metu kalavijuočiai sumušė kunigaikščio Mažeikos kariuomenės būrį. Pasak Livonijos kronikos, 1332 m. Livonijos ordino magistro Everhardo vadovaujama kariuomenė „įvykdė karo žygį į netikėlių žemaičių kraštą ir pasiekė Mazeikia (Mažeikių) ir Windeikia dvarus“. Remiantis tuo galima manyti, kad XIV a. minima karaliaus Mažeikos žemė yra davusi pavadinimą dabartiniam Mažeikių miestui, šį valdovą reikia laikyti Mažeikių įkūrėju, o 1290 m. yra Mažeikių įkūrimo data.

Spėjama, kad 1332 m. kalavijuočių sunaikinto Mažeikių dvaro centras nebuvo atstatytas, tačiau toje vietoje plytėjęs kaimas po riterių puolimo atsikūrė, nors bent kiek didesnės reikšmės vėliau neįgijo. XVI a. tai buvo mažas kaimelis, apsuptas girių ir pelkių, apylinkėse siautėjo plėšikai, kurių aukų kaulų aptinkama ir mūsų laikais.

Archeologų teigimu, dabartinės Mažeikių apylinkės XI-XIII a. buvo apgyvendintos kuršių ir priklausė Ceklio žemei, o žemaičiai šiuose kraštuose atsirado gerokai vėliau (V. Žulkus „Kuršiai Baltijos jūros erdvėje“, 2004).

Mažeikiai ir aplinkinės teritorijos Lietuvai galutinai atiteko 1529 m., pasirašius sutartį su Livonija. Kaimas paminėtas XVI a. vidurio dokumentuose galbūt dėl Valakų reformos: iš XIX a. antrosios pusės kartografinės medžiagos galima spėti, kad jo žemės anuo metu buvo matuotos. 1865 m. kaimo sodybos (jų buvo 13) gana padrikai išsidėstė dešiniajame Ventos krante, abipus Aplūkio upelio, maždaug 2 km į pietus nuo Viekšnių-Leckavos kelio.

Mažeikių miesto augimo pradžia – 1869 m. prasidėję Liepojos-Romnų geležinkelio, (tada dar vadinamo Lentvario-Liepojos geležinkeliu) atkarpos Liepoja–Kaišiadorys tiesimo darbai ir projektuotojų pasirinkimas vieną iš stotelių įkurti Mažeikių kaimo pakraštyje. Netrukus į Mažeikius nutiesiama Mintaujos geležinkelio atšaka iš Mintaujos ir 1880 m. palei tuometinę Stoties gatvę išdalinami pirmieji sklypai verslininkams. Miestas pradėjo augti, formavosi pirmosios gatvės – Didžioji ir Stoties (dabar Laisvės ir Vasario 16-sios), kurios 1895 m. išgrįstos akmenimis. 1899 m. Mažeikų geležinkelio stotis pavadinta Muravjovo – 1863 m. sukilimo slopintojo vardu, tačiau piktnaudžiaudami caro valdžios pareigūnai taip vadino visą besikuriantį miestelį.

Mažeikių vardu vadintas kaimas buvęs kitoje geležinkelio linijos pusėje. Tuo metu tai buvo daugiatautis miestas, čia kūrėsi žydai, rusai, latviai.

Pirmieji maldos namai – 1894 m. pašventinta stačiatikių cerkvė, dar po kelių metų veikė ir žydų sinagoga, evangelikų liuteronų bažnyčia. Pirmoji katalikų bažnyčia Mažeikiuose pastatyta ir pašventa tik 1905 m.

Klebono P. Meškausko, vargonininko K. Pukevičiaus dėka prasidėjo aktyvesnis lietuvių visuomeninis gyvenimas, įsteigtas „Saulės” draugijos skyrius, pastatytoje špitolėje įkurta pirmoji lietuviška „Saulės” pradžios mokykla, skaitykla biblioteka, suburtas choras.

1893 m. miestelyje buvo 13 krautuvių, 5 smuklės. Pirmoji didesnė įmonė – antrinių žaliavų perdirbimo fabrikas atidarytas 1895 m. Jame dirbo apie 40 darbininkų. Netrukus dar įkurti cikorijos ir degtukų šiaudelių fabrikai, garvežių ir vagonų remonto dirbtuvė, skardos dirbtuvė, gaminusi kibirus ir laistytuvus, linų apdirbimo įmonė, plytinė, koklių dirbtuvė, muilo gamybos, saldainių įmonėlės.

I pasaulinio karo metais miestas smarkiai nukentėjo, išdegė beveik visas centras, kadangi palei Ventą 1915 m. vyko rusų ir vokiečių kariuomenės mūšiai. Pasibaigus karui į Mažeikius savo pretenzijas pareiškė Latvija, kadangi geležinkelio mazgas latviams turėjo strateginę reikšmę – jungė Liepoją su Ryga. Tik tarptautinio arbitražo sprendimu šis ginčas buvo išspręstas Lietuvos naudai.

Tarpukariu Mažeikiai tapo apskrities centru (vietoje Sedos), pirmuoju burmistru buvo paskirtas buvęs knygnešys Jonas Motuzas, aktyvus visuomeninio gyvenimo dalyvis. Dar tebevykstant nepriklausomybės kovoms 1919 m. mieste atidaryta privati vidurinė mokykla, kuri netrukus peraugo į valstybinę gimnaziją. 1922 m. atidaryta ligoninė, tais pačiais metais mieste įkurta biblioteka, 1928 m. savo namuose Stasys Ličkūnas atidarė muziejų. 1924 m. Mažeikiams suteiktos miesto teisės.

Nepriklausomybės pradžioje Mažeikiai buvo svarbus geležinkelio mazgas, jungęs Lietuvą su Klaipėdos uostu. Mieste kūrėsi vis naujos urminės prekybos įmonės, Mažeikiai tapo nebe gamintojų ir perdirbėjų, o prekybininkų miestu. Tačiau 3-ojo dešimtmečio viduryje nutiesus geležinkelio liniją Kretinga–Amaliai, Mažeikių kaip tranzitinio mazgo reikšmė sumenko.

Prasidėjo ekonominis nuosmukis, gana neilgas, kadangi mažeikiškiai vėl ėmėsi plėtoti pramonės verslą. Atidarytas brolių Šadauskų alaus bravoras, garinis malūnas, pieninė, baldų dirbtuvės, elektros jėgainė. 1940 m. Mažeikiuose veikė 26 pramonės įmonės. Tuo metu buvo 4 bankai, veikė kredito draugija. Mažeikiuose ketvirtąjį dešimtmetį pastatoma nauja, moderni Juozo Tumo-Vaižganto vardu pavadinta pradžios mokykla, ligoninė, katalikų bažnyčia, bankas (arch. Mykolas Songaila), rotušė (arch. J. Okunis).

Pirmos sovietinės okupacijos metais įvykdyta nacionalizacija,gyventojų tremtis.Antrojo pasaulinio karo dideli sugriovimai ir emigracija vėl skaudžiai atsiliepė tolesnei miesto plėtrai. Pamažu pokaryje buvo atstatytos prieš karą veikusios įmonės: linų fabrikas, alaus darykla, įkuriami avalynės, baldų fabrikai, sviesto gamykla, duonos kombinatas. 1959 m. įsteigta elektrotechnikos gamykla, gaminusi variklius skalbimo mašinoms, po dešimtmečio – kompresorių gamykla, gaminusi kompresorius šaldytuvams. 1980 m. atidaroma naftos perdirbimo gamykla. Mažeikiai tapo didžiausiu pramoniniu miestu Žemaitijoje. Gyventojų skaičius išaugo nuo 8 iki 49 tūkstančių.

Ryškūs pokyčiai įvyko ir to meto kultūriniame gyvenime. 1945 m. įkurti rajoniniai kultūros namai, 1955 m. – vaikų muzikos mokykla, prie kurios vėliau įsteigti dailės, choreografijos skyriai. Vidurinių mokyklų skaičius išaugo iki šešių. Pastatytas modernus Naftininkų kultūros centras. Pietinėje miesto dalyje išaugo didelis mikrorajonas. 1990 m. balandžio 18 d. nuo Mažeikių prasidėjo Lietuvos ekonominė blokada, kai buvo nutrauktas naftos tiekimas iš TSRS.

Atkūrus nepriklausomybę Mažeikiuose pradėjo veikti 2 gimnazijos, 6 vidurinės mokyklos. Vykdant švietimo reformą dalis jų taps pagrindinėmis. Reorganizavus vaikų muzikos mokyklą įkurtos vaikų dailės ir choreografijos mokyklos, savo veiklą pradėjo moderniame pastate įsikūręs AB SEB banko filialas.

Naftos verslo ir jį aptarnaujančių įmonių suklestėjimas, spartus individualių kvartalų augimas gali būti vadinamas Mažeikų aukso amžiumi. Po administracinės reformos Mažeikiai liko rajono centru, dalį savivaldos funkcijų perleisdami apskrities centrui Telšiams. Ne visada sėkminga privatizacija, Rusijos eksporto rinkų praradimai lėmė daugelio Mažeikių įmonių bankrotą ar veiklos sustabarėjimą, išaugo bedarbystė. Šiuo metu pastebimos ir teigiamos tendencijos – buvusių gamyklų cechuose kuriasi naujos įmonės.

Stambiausia miesto įmonė – „Mažeikių nafta“, kurią 2006 m. gegužės 26 d. nupirko lenkų koncernas PKN Orlen. Po įvairių formalumų, koncernas 2006 metų gruodžio 14 dieną pilnai perėmė gamyklą.

1919–1950 m. Mažeikiai buvo apskrities centras, nuo 1950 m. – rajono centras. 1996 m. patvirtintas miesto herbas.

Šaltinis: http://lt.wikipedia.org

(Visited 507 times, 1 visits today)